>Artimas ir atviras mokytojo ir mokinio, dėstytojo ir studento ryšys – didelė siekiamybė, skatinanti mokytis, tobulėti ir drąsiai užduoti rūpimus klausimus. Siekdamas pabrėžti tokio santykio kūrimo ir drąsos klausti svarbą, Vilniaus universitetas (VU) pristato meninį projektą – virtualią parodą, įgyvendinamą su legendiniu fotomenininku, Lietuvos Respublikos kultūros ir meno nacionalinės premijos laureatu Antanu Sutkumi ir jo mokiniu, naujosios kartos fotografu Artūru Morozovu. Virtualioje parodoje – VU dėstytojų portretų serija, atskleidžianti mokytojo, pasirengusio užmegzti šiltą, nuoširdų ir įsiklausantį santykį su savo mokiniais, asmenybę.
Žiūrėkite diskusiją apie mokytojo ir mokinio santykį, autoriteto vertės stiprinimą visuomenėje ir klausimų svarbą, su projekto autoriumi A. Morozovu ir vienu projekto veidų – VU Fizikos fakulteto dėstytoju prof. Miku Vengriu. Diskusiją moderuoja Richardas Jonaitis.Žiūrėkite diskusiją apie mokytojo ir mokinio santykį, autoriteto vertės stiprinimą visuomenėje ir klausimų svarbą, su projekto autoriumi A. Morozovu ir vienu projekto veidų – VU Fizikos fakulteto dėstytoju prof. Miku Vengriu. Diskusiją moderuoja Richardas Jonaitis.
¶ÙÄ—²õ³Ù²â³Ù´ÇÂá²¹¾±
Prof. Algirdas Utkus: šiandieniame pasaulyje klausimai turi daugiau atspalvių
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus, mokslų daktaro Algirdo Utkaus teigimu, Å¡iandien nebeužtenka užduoti klausimų, prasidedanÄių žodžiais kodÄ—l, kas, kaip. Teisingas, tikslus ir laiku užduotas klausimas gali dovanoti ne tik sveikatÄ…, bet ir gyvybÄ™. „Medicinos fakulteto dÄ—stytojams vienas iÅ¡ svarbiausių uždavinių yra iÅ¡mokyti studentus užduoti tinkamus klausimus. Ateityje nuo teisingo, tikslaus ir laiku užduoto klausimo apie ligos simptomus, jų atsiradimÄ…, savijautÄ… ir t. t. gali priklausyti tiksli paciento diagnozÄ—, o tai gali turÄ—ti įtakos net žmogaus gyvenimui“, – įsitikinÄ™s prof. dr. A. Utkus.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Esminis dalykas kuriant ryšį tarp dėstytojo ir studento yra savitarpio pagarba. Nepaisant amžiaus, žinių, gebėjimų ir daugybės skirtumų, visada turime gerbti vienas kitą.
KÄ… Å¡is santykis suteikia dÄ—stytojui?
Santykis tarp dėstytojo ir studento turi abipusę naudą. Studentas gauna reikalingų žinių, gebėjimų ir kompetencijų. Dėstytojas, nuolat bendraudamas su jaunimu, kaskart išmoksta ko nors naujo, įkvepia jaunatviškos energijos, entuziazmo, gyvenimo džiaugsmo. Kasmet pasitikdamas vis naujus studentus negali sau leisti „apkerpėti“, turi nuolat tobulinti žinias, jų pateikimo formas. Taigi dėl šio santykio dėstytojas yra stimuliuojamas taip pat siekti nuolatinio tobulėjimo įvairiose srityse.
KodÄ—l svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Užduoti teisingą ir tikslų klausimą laiku yra vienas iš svarbiausių šių dienų gebėjimų. Klausimai atveria atsakymų vartus, pro kuriuos įėję mes galime suprasti nagrinėjamą problemą, situaciją, pažinti žmogų, sužinoti kryptį ir, žinoma, kelti naujus klausimus. Neužtenka vien užduoti klausimus, kurie prasideda žodžiais kodėl, kas, kaip. Šiandieniame pasaulyje klausimai turi turėti daugiau atspalvių. Medicinos fakulteto dėstytojams vienas iš svarbiausių uždavinių yra išmokyti mūsų studentus užduoti tinkamus klausimus. Kodėl tai yra svarbu? Nes ateityje nuo teisingo, tikslaus ir laiku užduoto klausimo apie ligos simptomus, jų atsiradimą, savijautą ir t. t. gali priklausyti tiksli paciento diagnozė, o tai gali turėti įtakos net žmogaus gyvenimui. Taigi medicinoje teisingai užduotas klausimas gali dovanoti sveikatą ir netgi gyvybę.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Klausimai, kuriais dažniausiai diskutuojame su studentais, yra specifiniai ir susiję su dėstomu dalyku – tai medicininiai klausimai, kurie svarbūs tiksliai diagnozei nustatyti, ligos mechanizmui suprasti, tinkamam gydymui parinkti, stebėsenai ar prognozei. Žinoma, kartais studentams įdomūs ir egzistenciniai klausimai: kas paskatino pasirinkti mediko profesiją, kaip bendrauti su pacientais, kokie gydytojo darbo privalumai – tuomet visi kartu ieškome atsakymų.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Autoriteto negali įgyti prievarta, jis negali būti pagrįstas baime, demagogija, apgaule, aklu tikėjimu ar klaidinimu. Autoritetas sukuriamas aktyviu pasiaukojamu darbu ir nesavanaudiška veikla, garbingu elgesiu, tauriomis charakterio savybėmis. Man autoritetas – tai žmogus, kuris daro labai didelę įtaką asmenybės formavimuisi, dalinasi gyvenimo patirtimi ir yra sektinas pavyzdys, į kurį galima orientuotis. Džiaugiuosi savo gyvenime turėjęs būtent tokių mokytojų!
SKAITYTI PLAÄŒIAU
Prof. Algirdas Utkus
Gydytojas genetikas, senovinių medicinos knygų kolekcininkas
Lekt. Gražina Cislikauskienė: klausimai atskleidžia patirtį, interesus ir skatina domėtis toliau
„Man, kaip dėstytojai, labai svarbu ne tik suteikti studentams žinių, bet ir juos įkvėpti“, – sako geriausia 2020 m. dėstytoja išrinkta Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos lektorė Gražina Cislikauskienė. Ji įsitikinusi, kad barjero tarp dėstytojo ir studento panaikinimas – tiesiausias kelias į atviras diskusijas, o užduodami klausimai leidžia išsiaiškinti studentų poreikius, interesus ir turimą patirtį.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Svarbiausia yra abipusė pagarba ir noras pažinti vienam kitą. Man svarbu susipažinti su studentais, paklausti, kas juos domina, kokie jų pomėgiai ir kas jiems svarbu. Taip pat visada akcentuoju, kad man studentai yra lygūs, jie man kolegos, o ne „pavaldiniai“, jie visada gali klausti, o jų nuomonė bus išklausyta. Iš studentų man svarbu gauti grįžtamąjį ryšį, todėl mokomės, kaip teisingai ji pateikti. Tikiu, kad mano grįžtamasis ryšis jiems padeda tobulėti.
KÄ… Å¡is santykis suteikia dÄ—stytojui?
Kiekviena auditorija, kiekviena studentų grupė yra kitokia, nes kiekvienas žmogus yra skirtingas. Tik supratus jų poreikius galima tinkamai jiems pristatyti medžiagą, patraukti jų dėmesį. Užmezgus ryšį su studentais daug lengviau diskutuoti įvairiomis su dalyku susijusiomis temomis, tuomet visi esame atviresni, taip mažėja barjerai, kurie galbūt kartais trukdo bendrauti. Man kaip dėstytojai labai svarbu jausti, kad studentai yra susidomėję, man norisi ne tik suteikti jiems žinių, bet ir juos įkvėpti.
KodÄ—l svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Per klausimus galima suprasti, kas konkreÄiai domina ir yra neaiÅ¡ku studentams. Visi ateina su skirtingu žinių bagažu ir skirtingomis patirtimis, todÄ—l kartais tam tikri dalykai jiems yra geriau žinomi ir galima mažiau jiems skirti laiko, o kartais tenka paaiÅ¡kinti nuodugniau. Klausimai parodo, ar jiems įdomu, o klausdama pati galiu iÅ¡siaiÅ¡kinti jų poreikius ir tai kartais lemia tolimesnių paskaitų medžiagÄ….
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Dėstau verslo anglų kalbą, todėl mano paskaitose svarbiausia, kad studentai kalbėtų angliškai, nejaustų kalbos barjero, turtintų žodyną ir plėstų ne tik verslo suvokimą, bet ir kultūrines žinias. Mes daugiausia dėmesio skiriame darniai plėtrai ir vystymuisi (angl. sustainability), aktyviai gilinamės į su ekologija ir žmonių gerove susijusias temas. Analizuojame verslo pavyzdžius, studentai dalijasi savo patirtimi, kaip prisideda patys ir kaip kuria ateities viziją. Taip pat daug dėmesio skiriame inovacijoms, modernioms technologijoms ir socialiniams tinklams. Ši tema studentams ne tik aktuali, bet ir naudinga, todėl visada susilaukia aktyvių diskusijų. Be visų su verslu susijusių temų, randame laiko padiskutuoti ir apie paprastus dalykus, vertybes ir studentų asmeninius tikslus, patirtis. Tokie pokalbiai stiprina ryšį ir dar labiau padeda įsisavinti medžiagą, tad po paskaitų išeiname praturtėję visi.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Man autoritetas yra kiekvienas žmogus, kuris į pasaulį žiÅ«ri atviromis akimis. Bendraujant su tokiu žmogumi jauÄiasi abipusis ryÅ¡ys, pagarba ir susidomÄ—jimas. IÅ¡ tokių žmonių galima pasimokyti, sužinoti kažkÄ… naujo, o jie taip pat žiÅ«ri į tave atvira Å¡irdimi ir su noru pasisemti žinių. NebÅ«tinai reikia turÄ—ti titulÄ…, pasiekimų sÄ…raÅ¡Ä… ar garsiÄ… pavardÄ™ norint bÅ«ti autoritetu, kartais paprastumas ir nuoÅ¡irdumas yra daug reikÅ¡mingesni ir prasmingesni rodikliai. Kai matau, kad studentai trykÅ¡ta tokiomis savybÄ—mis, man jie taip pat tampa autoritetais, nes tuomet ne tik jie iÅ¡ manÄ™s gali pasimokyti, o ir aÅ¡ iÅ¡ jų.
SKAITYTI PLAÄŒIAU
Lekt. Gražina Cislikauskienė
VU VM 2020 metų geriausia dėstytoja, verslo anglų kalbos lektorė, skambinimo gitara poetizuotoja
Fizikinės chemijos dėstytoja docentė Ieva Plikusienė: labai paprasti klausimai gali atvesti iki didžių atradimų
Doc. dr. Ieva PlikusienÄ—, Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakultete dÄ—stanti fizikinÄ™ chemijÄ…, su studentais dažnai diskutuoja apie tai, kaip sudÄ—tingi mokslo procesai mums praverÄia kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, kaip panaudojant cheminių reakcijų energijos skaiÄiavimus galima prognozuoti virusų mutacijas ir plitimÄ… pasaulyje ar kaip sukurti vaistus, pasižyminÄius reikiamomis savybÄ—mis. DÄ—stytoja ir dviraÄių žygių mÄ—gÄ—ja įsitikinusi, kad studijų procese ir gyvenime labai svarbu nebijoti klausti. „Visi didieji atradimai buvo padaryti tik iÅ¡kÄ—lus iÅ¡ pažiÅ«ros labai paprastus klausimus.“
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Kuriant ryšį tarp dėstytojo ir studento labai svarbus dalykas yra nuoširdumas ir abipusė pagarba. Be šių pamatinių dalykų žinių perdavimas ir mokymas yra labai sudėtingas. O kai toks santykis yra sukuriamas, užsimezga dėstytojo ir studento bendradarbiavimas.
KÄ… Å¡is santykis suteikia dÄ—stytojui?
NuoÅ¡irdumas, pagarba ir tuo pagrindu kuriamas santykis leidžia dÄ—stytojui geriau suprasti, kaip perduoti žinias konkreÄiam studentui, nes visi yra labai skirtingi ir individualus priÄ—jimas prie kiekvieno žmogaus Äia tampa labai svarbiu aspektu.
KodÄ—l svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Klausti reikia tam, kad suprastume tai, ko nežinome, ką žinome paviršutiniškai, o norime suprasti išsamiai, taip pat tam, kad galėtume žinoti, kur klausimai gali mus nuvesti. Visi didieji atradimai buvo padaryti tik iškėlus iš pažiūros labai paprastus klausimus. Pavyzdžiui, niekas nėra matęs, kaip atrodo elektronai, bet visi kasdien naudojame elektrą. Be to, elektriniais impulsais naudojasi ir mūsų smegenys, ir nervų sistema.
Labai svarbu nebijoti klausti, kad sužinotum daugiau, nes visus sudėtingus klausimus iškelia smalsūs žmonės, tokie kaip mes visi.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Pagrindinis klausimas, kuris kyla diskusijose – kaip iÅ¡ pažiÅ«ros sudÄ—tingi dalykai moksle atsispindi mÅ«sų kasdieniame gyvenime? Daugelis mano, kad ledas yra slidus, taÄiau pats ledas nÄ—ra slidus, tai, kad atsistojÄ™ ant jo jauÄiame slydimÄ…, lemia ant pavirÅ¡iaus esantis plonas, nematomas vandens sluoksnis. Šį reiÅ¡kinį – vandens susiformavimÄ… ledo pavirÅ¡iuje – lemia tame pavirÅ¡iuje susidarÄ™ cheminiai ryÅ¡iai, taÄiau mokslininkai vis dar bando iÅ¡samiau atsakyti į klausimÄ…, kodÄ—l taip yra.
Taip pat dažnai iÅ¡girstu klausimus – kam to reikia? KodÄ—l tai svarbu? KodÄ—l aÅ¡ turiu tai žinoti? TodÄ—l per paskaitas pasakoju, pavyzdžiui, kaip panaudojant cheminių reakcijų energijos skaiÄiavimus galima prognozuoti virusų mutacijas ir plitimÄ… pasaulyje ar kaip sukurti vaistus, pasižyminÄius reikiamomis savybÄ—mis.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Autoritetas – tai įkvepiantis, teigiamas pavyzdys, kuriuo norisi sekti, būti į jį panašiam. Man autoritetai visada buvo žymūs mokslininkai, pasaulinio lygio atradėjai, žmonės, atsidavę žinioms ir norui žinoti, kuriantys geresnį pasaulį gyventi visiems žmonėms. Man tokia yra Marie Curie, mokslininkė, pralenkusi laiką, pelniusi Nobelio premiją du kartus, taip pat Katherine Johnson, juodaodė moteris, matematikė, dirbusi NASA, ir Uğur Şahin, nepaprastai atsidavęs mokslui žmogus, sukūrusi vakciną nuo koronaviruso.
SKAITYTI PLAÄŒIAU
Doc. Ieva PlikusienÄ—
MokslininkÄ—, dviraÄių žygių mÄ—gÄ—ja
Docentė Jūratė Jaraitė-Kažukauskė: klausimas atveria plotmę naujiems tyrimams ir įžvalgoms
Klimato kaitos ir energetikos politikos ekonominÄ—s analizÄ—s srityje dirbanti Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentÄ— JÅ«ratÄ— JaraitÄ—-KažukauskÄ— įsitikinusi – kuriant santykį tarp dÄ—stytojo ir studento labai svarbu palaikyti „atvirų durų“ politikÄ…. „Per pirmÄ… susitikimÄ… su naujais studentais informuoju, kad jie visada gali su manimi susitikti ar paraÅ¡yti laiÅ¡kÄ…, jei turi klausimų, susijusių su studijomis, studijų literatÅ«ra“, – pasakoja dÄ—stytoja, neretai jauniesiems kolegoms patarianti ir karjeros klausimais. Anot docentÄ—s, toks veikimo bÅ«das ne tik padeda studentams sužinoti atsakymus į jiems kylanÄius klausimus, bet ir jai paÄiai gauti grįžtamÄ…jį ryšį.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
„Atvirų durų“ politika yra svarbiausia. Per pirmÄ… susitikimÄ… su naujais studentais aÅ¡ visada informuoju, kad jie visada gali su manimi susitikti ar paraÅ¡yti laiÅ¡kÄ…, jei turi klausimų, susijusių su studijomis, studijų literatÅ«ra ar panaÅ¡iai. Be to, jiems patariu karjeros klausimais, kai to praÅ¡o. Visada bandau anksti iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie yra jų lÅ«kesÄiai dÄ—l mano dÄ—stomų paskaitų ar seminarų. Kitaip tariant, grįžtamÄ…jį ryšį siekiu gauti nelaukdama, kada pasibaigs dÄ—stomas dalykas.
KÄ… Å¡is santykis suteikia dÄ—stytojui?
Dėstytojui tai suteikia progą perduoti savo patirtį ir išmoktas pamokas, parodyti, kad dėstytojo vaidmuo yra didesnis nei paskaitų skaitymas.
KodÄ—l svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Klausdami galime parodyti, kad dar daug ko nežinome. Taip atveriame plotmę naujiems tyrimams ir įžvalgoms.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Ar turime spręsti klimato kaitos problemą dabar, ar galime dar palaukti? Kokių priemonių reikia, kad sumažintume klimato kaitą?
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Autoritetas – žmogus, kuris įkvepia kitus stengtis bÅ«ti geresnius profesinÄ—je srityje ar asmeniniame gyvenime. Kitaip tariant, tai yra žmonÄ—s, kurie sukuria teigiamÄ… iÅ¡orinį poveikį visuomenei. Mano gyvenime autoritetų yra labai daug, pradedant tÄ—vais, baigiant tam tikrais tyrÄ—jais, kurių aÅ¡ niekada nesutikau, bet kurie atlieka labai įdomius darbus, įkvepianÄius mano tyrimus.
SKAITYTI PLAÄŒIAU
Doc. Jūratė Jaraitė-Kažukauskė
EkonomistÄ—, laukinÄ—s gamtos mÄ—gÄ—ja
Profesorius Mikas Vengris: „Nors fizikai ir turi supergalių, bet vis dėlto jie irgi žmonės“
„Mažai dalykų suteikia tiek smagumo dėstytojui, kaip gerai papasakotas koks nors fainas fizikos niuansas ir užsidegusios jį pirmąkart išgirdusių studentų akys. Tai kaip labai juokingą anekdotą papasakoti žmonėms, kurie jo dar nėra girdėję“, – apie savo darbą sako Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto profesorius Mikas Vengris.
Anot lazerinÄ—s fizikos ir optinių technologijų dÄ—stytojo, nors fizikai dažnai jauÄiasi iÅ¡skirtiniai, žinodami, kad specifinių fizikos ir inžinerijos problemų, be jų, niekas nesugeba taip gerai iÅ¡narplioti, taÄiau per paskaitas jie diskutuoja ne tik mokslo, bet ir paprastais gyvenimiÅ¡kais ar sudÄ—tingais filosofiniais klausimais.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Svarbiausia, kad tai būtų gyvų žmonių gyvas ryšys. Jį, beje, žiauriai sugadino karantinas, ir šio nuostolio mes be reikalo neįvertiname.
Svarbu, kad dÄ—stytojui bÅ«tų įdomu, kaip (ir ar) mÄ…sto studentas. Kad studentui bÅ«tų įdomu, kuo jį Å¡iandien nustebins dÄ—stytojas. Ir nesvarbu, ar tai įvyks per paskaitÄ…, ar universiteto kavinÄ—je prie kavos puodelio. Svarbu, kad tada, kai studentai imasi mokslinių užduoÄių, jos bÅ«tų įdomios ir svarbios jų dÄ—stytojui. Kad jas sprendžiant atsirastų tas komandos jausmas, kai kiekvienam rÅ«pi bendras reikalas, ir kad tavo kolega bet kada bÅ«tų pasiruoÅ¡Ä™s ateiti tau į pagalbÄ…. Tam bÅ«tina, kad dÄ—stytojas matytų pirmiausia ne dÄ—stymo krÅ«vį, o gyvus žmones, kuriems dÄ—sto. Ir kad studentas nesistengtų aklai praeiti studijų programoje nubrėžto kelio iki diplomo. NorÄ—tų ne tik „įgyti bendrÄ…sias ir specialiÄ…sias studijų programos kompetencijas“, bet ir patirti tikrÄ…jį supratimo ir atradimo džiaugsmÄ….
KÄ… Å¡is santykis suteikia dÄ—stytojui?
Å is santykis suteikia prasmÄ™, kuriÄ… sunku surasti dirbant vien tik mokslinį darbÄ…. Labai smagu, jeigu pavyksta atlikti tyrimÄ…, kuris įdomus kitiems mokslininkams. Geriausius straipsnius per kokius 10 metų perskaito ir pacituoja gal Å¡imtas ar du Å¡imtai žmonių. Vadinasi, tavo mokslinis darbas palietÄ— tiek protų pasaulyje. Bet jei kas savaitÄ™ ateini ir perskaitai įdomiÄ… ir linksmÄ… paskaitÄ… 50 studentų grupei, tÄ… patį rezultatÄ… juk turi jau po dviejų savaiÄių! Mažai dalykų suteikia tiek smagumo dÄ—stytojui, kaip gerai papasakotas koks nors fainas fizikos niuansas ir užsidegusios jį pirmÄ…kart iÅ¡girdusių studentų akys. Tai kaip labai juokingÄ… anekdotÄ… papasakoti žmonÄ—ms, kurie jo dar nÄ—ra girdÄ—jÄ™.
O darydami bendrus tyrimus su studentais, mes tiesiog tampame draugais. Tu padedi jiems, jie – tau. Kaip komanda. Kažkada pagalvojau, kÄ… norÄ—Äiau matyti dideliame vakarÄ—lyje, kurį surengsiu iÅ¡kart po to, kai baigsis karantinas. Daugiau kaip pusÄ— žmonių – mano buvÄ™ ar esami studentai. Dabar jau tiesiog draugai ir bendrakeleiviai.
KodÄ—l svarbu yra klausti?
Klausti svarbu todÄ—l, kad sukdamas idÄ—jas galvoje labai dažnai imi manyti, kad kažkÄ… supratai, o iÅ¡ tikro nesupranti. DÄ—l to, kai nagrinÄ—ju sudÄ—tingÄ… uždavinį, aÅ¡ kartais kalbuosi su savimi. BÅ«na, užtenka iÅ¡girsti savo paties iÅ¡tartÄ… idÄ—jos formuluotÄ™ – ir pamatai, kad kažkas ne taip. O kalbÄ—tis su kitu žmogumi – geriausias bÅ«das suprasti, nes kitas žmogus tÄ… patį klausimÄ… visada mato kiek kitaip. Taigi klausti svarbu, jei nori suprasti. Dar daugiau – gerai užduotas klausimas ir bandymas į jį atsakyti suprasti problemų esmÄ™ padeda ne tik klausianÄiajam ir atsakanÄiajam. Klausytojai, kurie kaip sporto varžybas seka Å¡iÄ… žodžių dvikovÄ…, irgi tampa protingesni. Nuo Sokrato laikų klausimas laikomas geriausia kolektyvinio mÄ…stymo forma. Ji padeda ir Sokratui, ir jo mokiniui, ir visiems skaitytojams, jų dialogus studijuojantiems jau daugiau kaip 2000 metų.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Pirmiausia, aiÅ¡ku, aptariame fizikos ir inžinerijas problemas ir naujoves. JauÄiamÄ—s tokie iÅ¡skirtiniai, žinodami, kad tų sudÄ—tingų specifinių fizikos niuansų, be mÅ«sų, niekas nesugeba įkÄ…sti. Taip pat svarstome fizikos ir filosofijos ribose atsidurianÄius klausimus, pavyzdžiui, „ar fizikinis determinizmas paneigia laisvÄ… valią“. Na, žinoma, yra aptariami ir visi žmogiÅ¡ki, visuomenei rÅ«pintys klausimai – karantinas, klimato kaita, naujausi muzikos hitai ir pan. Nes fizikai, nors ir turi supergalių, bet vis dÄ—lto irgi yra žmonÄ—s.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Autoritetas – dvejopa sąvoka. Abstraktesnė jos prasmė – tai žmogaus savybė, įkvepianti pasitikėjimą, kurią norėtum turėti pats. Autoritetu gali būti ir tiesiog žmogus, kurio sugebėjimai ir pasiekimai kurioje nors gyvenimo srityje tau sukelia pavydą ir rodo pavyzdį, skatina tą žmogų kopijuoti ar sekti jo pėdomis.
Kai mokyklos tarpklasinÄ—se varžybose žaisdavau krepÅ¡inį, autoritetai man buvo Arvydas Sabonis ir Michaelas Jordanas. AtrodÄ—, inkstÄ… bÅ«Äiau galÄ—jÄ™s parduoti už „Air Jordan“ sportbaÄius. Erudicijos, elgesio ir vieÅ¡ojo bendravimo srityse mano autoritetai buvo mokytojai (ypaÄ fizikos, chemijos, lietuvių kalbos ir biologijos). VÄ—liau, universitete – sutikti dÄ—stytojai ir mokslininkai. Å eimos gyvenime ir santykiuose su artimaisiais didžiausias autoritetas man yra mano tÄ—vas. Nemažai „einamųjų“ savybių mokiausi ir iÅ¡ bendraamžių – mokyklos draugų, universiteto bendrakursių.
SKAITYTI PLAÄŒIAU
Prof. Mikas Vengris
Fizikas, lazerių inžinierius, trijų vaikų tėvas
VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas: svarbiausia klausimas, diskusija ir tik po to atsakymas ar sprendimas
„Klausimo formulavimas yra esminis žingsnis“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, kalbÄ—damas apie lÅ«kesÄius, keliamus universiteto bendruomenei, ieÅ¡kant visuomenei aktualių problemų sprendimų. Pasak rektoriaus, mÄ—ginti kelti klausimus ir diskutuoti yra geriausias bÅ«das pasauliui pažinti ir prioritetams formuoti.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Pirmiausia abipusÄ— motyvacija. Tiek studentas turi ateiti su noru žinoti, iÅ¡mokti, tiek dÄ—stytojas turi iÅ¡saugoti norÄ… dalytis žiniomis, diskutuoti, įtraukti jaunus žmones į mokslinio pasaulio supratimo erdvÄ™. Labai svarbus ir abipusÄ—s pagarbos, savotiÅ¡kos akademinÄ—s biÄiulystÄ—s ryÅ¡ys. Dažnai kalbÄ—damas apie universitetÄ… pabrėžiu, kad esame bendruomenÄ—. Tai reiÅ¡kia, kad esame susijÄ™ savo interesu žinoti, ieÅ¡koti mokslinių sprendimų, diskutuoti mokslo kalba ir plÄ—toti supratimÄ… apie pasaulį. Tad ryÅ¡ys gimsta ir iÅ¡ Å¡io bendro intereso, ir iÅ¡ žmogiÅ¡kos pagarbos, ir iÅ¡ supratimo, kad perduodame žinias tam, kad plaÄioje perspektyvoje gyventume geresnÄ—je visuomenÄ—je, valstybÄ—je, kad mums rÅ«pimi bendri klausimai turÄ—tų platesnį sprendÄ—jų laukÄ….
KÄ… Å¡is santykis suteikia dÄ—stytojui?
DÄ—stytojui Å¡is santykis reiÅ¡kia unikaliÄ… galimybÄ™ akademiÅ¡kai pratÄ™sti save, savo idÄ—jas paskleisti platesniame suinteresuotų žmonių rate, nebijant kritikos, taÄiau tikintis idÄ—jų plÄ—totÄ—s. Universiteto žmones sieja žinojimas, kurio siekiama, kuris perimamas, atnaujinamas, permÄ…stomas ir perduodamas toliau. Tai yra santykių universitete esmÄ—. O Å¡alia to – Å¡itaip gyvas tais paÄiais dalykais besidominÄių žmonių bendravimas.
KodÄ—l svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Ä®prasta manyti, kad mokslo bendruomenÄ— turi dalyti atsakymus ir visus tenkinanÄius sprendimus. Mokslas iÅ¡ties yra technologinÄ—s ir visuomeninÄ—s pažangos Å¡altinis, bet nereikia pasiduoti iliuzijai ar patogiam manymui, kad mokslinis darbas yra nuolatinis atsakymų paieÅ¡kos procesas. IÅ¡ esmÄ—s tikroji mokslininko užduotis yra atpažinti tai, kas problemiÅ¡ka, kas neaiÅ¡ku, netikslu, ir suformuluoti prasmingÄ… klausimÄ…. Pats klausimo (ar problemos) formulavimas yra esminis žingsnis. Tai galioja tiek mokslo, tiek studijų procesui, tiek universitetui, tiek mokyklai – mokyti kelti klausimus, o ne atkartoti paruoÅ¡tus atsakymus.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Visais įmanomais klausimais, kurie tik gali kilti studentams ir man. Ir Äia vÄ—lgi svarbiausia klausimas, diskusija ir tik po to atsakymas, sprendimas.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Autoritetas nÄ—ra galios santykio iÅ¡raiÅ¡ka. NÄ—ra savaiminio vadovo ar aukÅ¡tesnes pareigas einanÄio asmens autoriteto. Tai pagarbos ir pasitikÄ—jimo jausmas, kuris užsitarnaujamas, kai darbai ir žodžiai atitinka sprendimus, veiksmus. AkademinÄ—je bendruomenÄ—je autoritetas pasireiÅ¡kia kaip pagarba intelektui, iÅ¡minÄiai, netgi savotiÅ¡kam stiliui. Labai svarbu, kad jauni žmonÄ—s ir toliau ieÅ¡kotų bei atrastų savo autoritetus, kurie padÄ—tų formuotis prioritetams, principams, vertybÄ—ms.
SKAITYTI PLAÄŒIAU
Prof. Rimvydas Petrauskas
Rektorius, futbolo romantikas
Docentė Carmen Caro Dugo: tik klausiant įgyjama žinių, kurios padeda žengti tobulėjimo keliu
Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto docentė Carmen Caro Dugo jau daugiau nei 20 metų dėsto ispanų kalbą. Solidžią patirtį turinti mokslininkė ir ne vieną žymų lietuvių literatūros kūrinį į ispanų kalbą išvertusi vertėja su studentais noriai diskutuoja ne tik apie dėstomus dalykus, bet ir gyvenimiškais, su tarpkultūrine komunikacija ir tarpusavio supratingumu susijusiais klausimais.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Atsakomybė už savo darbą, profesionalumas, žmogiškumas, atvirumas ir empatija.
KÄ… Å¡is santykis suteikia dÄ—stytojui?
Santykis su studentais dÄ—stytojui suteikia galimybÄ™ augti ir tobulÄ—ti.
KodÄ—l svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Tik klausiant galima įgyti tų žinių, kurios padės augti ir tobulėti gyvenime.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Tai priklauso nuo kurso ir grupių, su kuriomis dirbu. Man patinka, kai nuo konkreÄių klausimų, susijusių su dÄ—stomais dalykais, pereiname prie bendresnių, gyvenimiÅ¡kų klausimų, susijusių su tarpkultÅ«rine komunikacija, tarpusavio supratingumu. Tiesa, prie tokių klausimų prieiti yra kur kas sunkiau, kai dirbame nuotoliniu bÅ«du.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Autoritetas – žmogus, kuris įkvepia savo patirtimi ir išmintimi, savo profesionalumu, bet svarbiausia, savo gyvenimu ir laikysena. Įkvepia ir nuoširdus jo bendravimas bei atvirumas, noras dosniai pasidalyti tuo, ką išmano, ir kartu pasimokyti iš kitų, prisidėti prie bendro gėrio.
SKAITYTI PLAÄŒIAU
Doc. Carmen Caro Dugo
IspanistÄ—, lietuvių literatÅ«ros vertÄ—ja, Å¡iaurietiÅ¡ko vaikÅ¡Äiojimo mÄ—gÄ—ja
Doc. Gintautas TamuleviÄius: klausimas yra mokslo perversmo pradžia
Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto dÄ—stytojas doc. Gintautas TamuleviÄius įsitikinÄ™s, kad studentų ir dÄ—stytojų bendravime svarbiausia abipusÄ— pagarba, dalykiÅ¡kumas ir bendrumo jausmas. Pasak jo, bÅ«tent tai studentui leidžia pasijusti neatsiejama akademinÄ—s bendruomenÄ—s dalimi, jaunesniuoju dÄ—stytojų ir tyrÄ—jų kolega, o svarbiausia – asmenybe. Nors dÄ—stytojo tyrimų sritis – Å¡nekos signalų analizÄ— ir modeliavimas itin sudÄ—tinga, laisvalaikiu jis –žygeivis, ramybÄ™ atrandantis gamtoje. Sugrįžęs į paskaitas dÄ—stytojas savo žinias siekia perduoti atsakymų net į sudÄ—tingiausius klausimus ieÅ¡koti pasiryžusiems studentams.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Studentų ir dėstytojų bendravime svarbiausias turėtų būti „kolegiškumas“ – abipusė pagarba, dalykiškumas, bendrumo jausmas, kuris išlieka net ir pasibaigus darbo dienai. Tuomet jaunas žmogus, įstojęs į universitetą, pasijus neatsiejama akademinės bendruomenės dalimi, jaunesniuoju dėstytojų ir tyrėjų kolega, o svarbiausia – asmenybe.
KÄ… Å¡is santykis suteikia dÄ—stytojui?
Santykis su studentais dėstytojui gali padėti pažinti jaunesniąją kartą, suprasti jų mąstymą, galbūt net vertybes ir normas, kuriomis vadovaujasi studentai. O tai yra žingsnis geresnio tarpusavio supratimo link.
KodÄ—l svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Klausimas yra dialogo pradžia. Akademiniame pasaulyje tai gali bÅ«ti naujo tyrimo pradžia. Atradimo pradžia. Mokslo perversmo pradžia. Klausiantis žmogus visus priverÄia į problemÄ… pažvelgti nauju kampu, iÅ¡ naujo požiÅ«rio taÅ¡ko, pareikalauja naujų duomenų. Tai – mokslo esmÄ—.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Tiksliuosiuose, inžineriniuose ir technologiniuose moksluose dalykinis bendravimas dažniausiai vyksta ieÅ¡kant sprendimo, siekiant pasidalyti turimomis žiniomis ar patirtimi, aptariant priimtus sprendimus ir padarytas klaidas. Sunku tai pavadinti diskusija, kuriai bÅ«dingas apsikeitimas asmeninÄ—mis nuomonÄ—mis ir neapibrėžtais rezultatais. Man tai panaÅ¡iau į dialogÄ…, kai aptariant labai konkretų klausimÄ… apsikeiÄiama aiÅ¡kiais argumentais ir suformuluojama konkreti iÅ¡vada (dalykinÄ—s srities žinovui neretai nuspÄ—jama ar suvokiama iÅ¡ anksto).
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Autoriteto sÄ…vokÄ… apibÅ«dinÄiau remdamasis apibrėžimu, kad tai – asmuo, institucija ar kitas objektas, savo reikÅ¡mingumu ir įtaka tampantis orientyru kitiems. Jaunas žmogus, asmenybÄ—, kÅ«rÄ—jas neturi bijoti abejoti, klausti, neigti, siÅ«lyti naujas idÄ—jas, kurti. O tai nesuderinama su autoritetų idÄ—ja, diktuojanÄia paklusnumÄ…, sekimÄ… paskui. Tik drÄ…sa keistis ir keisti, kurti nauja, nepaklusti nusistovÄ—jusiai tvarkai garantuoja pokyÄius, tobulÄ—jimÄ…, augimÄ… ir vystymÄ…si. IÅ¡ tiesų neturiu apsibrėžęs ar įsivardijÄ™s sau autoritetų. Mane kaip žmogų, specialistÄ… formavo visi mano gyvenime dalyvaujantys (ar dalyvavÄ™) žmonÄ—s, aplinka, potyriai ir patirtys, mano prigimtinÄ—s savybÄ—s.
SKAITYTI PLAÄŒIAU
Doc. Gintautas TamuleviÄius
Kalbos signalų tyrėjas, gamtos mėgėjas ir žygeivis
Dr. Inga Zakšauskienė: blogi klausimai tik tie, kurių neišdrįstama paklausti
Šaltąjį karą ir JAV užsienio politiką tuo laikotarpiu tyrinėjanti Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dėstytoja dr. Inga Zakšauskienė savo studentams nuolat primena, kad istorijos mokslas yra nepaprastai palankus dalykas, nes beveik neįmanoma suklysti ir kiekvienam atsakymui galima rasti argumentų. „Nuo pat pirmos paskaitos studentams akcentuoju, kad blogi klausimai tik tie, kurių neišdrįsai paklausti. Klausimų kėlimas yra labai svarbi mokymosi proceso dalis, o kuo daugiau klausimų užduodi, tuo geriau moki tą daryti ir tuo geresnius atsakymus gauni“, – įsitikinusi dr. I. Zakšauskienė.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Turbūt kiekvienam dėstytojui svarbiausia, kad studentai su juo auditorijoje jaustųsi saugiai ir patogiai. Tuomet nebijoma klausti, diskutuoti, išreikšti net drąsiausias mintis. Aš nuolat primenu, kad istorija yra nepaprastai palankus dalykas, nes beveik neįmanoma suklysti, kiekvienam atsakymui galima rasti argumentų. Pavyzdžiui, kas gali paneigti teiginį, kad Lietuva energetinio saugumo požiūriu yra labai saugi šalis, nes jos teritorijoje nebūna žemės drebėjimų? Svarbu parodyti ir tai, kad dėstytojas yra toks pats žmogus kaip ir studentai, tik daugiau knygų perskaitęs. Nevengiu prisipažinti, kada man liūdna, kokie įvykiai, poelgiai mane nuvilia, galiu prisipažinti, kad bijau ar nežinau, ar negaliu priimti sprendimo. Ir galiu atvirai pasakyti, kaip žaviuosi jų žiniomis, motyvacija, įdėtu darbu rengiantis paskaitai arba kad mane džiugina jų indėlis moderuojant seminarą ar apipavidalinant pristatymo skaidres.
KÄ… Å¡is santykis suteikia dÄ—stytojui?
Visų pirma, įgytas studentų pasitikÄ—jimas į absoliuÄiai kitÄ… kokybinį lygį perkelia įsitraukimÄ… į diskusijÄ…, aktyvų dalyvavimÄ… paskaitoje. AÅ¡ nuolat jauÄiu, kad mes esam kartu, kad jie seka mano mintį. AÅ¡ taip pat jauÄiuosi drÄ…siau galÄ—dama provokuoti studentus iÅ¡plÄ—sti mÄ…stymo ribas, sujungti nesujungiamus dalykus. Mokymo–mokymosi procesas yra kaip susisiekiantys indai, kai studentai atsiveria ir laisvai reiÅ¡kia savo mintis, kelia klausimus, o aÅ¡ irgi mokausi, nes jie yra kita karta, jų vertybÄ—s, istorijos, aplinkos suvokimas jau kitas. Ne kartÄ… pati bibliotekoje esu ieÅ¡kojusi knygų, kurių autorių idÄ—jomis dalinosi mano studentai.
KodÄ—l svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Prisimenu save ketvirto istorijos studijų kurso pradžioje, kai būsimas bakalauro darbo vadovas man pasiūlė temą ir aš neišdrįsau jo paklausti: ,,O kas ta Pabaltijo karinė apygarda?“ Išsiaiškinau pati, bet užtrukau. Nuo pat pirmos paskaitos studentams akcentuoju, kad blogi klausimai tik tie, kurių neišdrįsai paklausti. Klausimų kėlimas yra labai svarbi mokymosi proceso dalis, o kuo daugiau klausimų užduodi, tuo geriau moki tą daryti ir tuo geresnius atsakymus gauni.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Neįmanoma glaustai atsakyti į Å¡itÄ… klausimÄ…. Diskutuojam, kuo skiriasi uždara visuomenÄ— nuo atviros. Ar dÄ—l Vakarų radijo transliacijų Lietuva tapo vakarietiÅ¡ka po nepriklausomybÄ—s atgavimo? KodÄ—l D. H. Lawrenco romanas ,,MylinÄios moterys“ Sovietų SÄ…jungoje buvo vadinamas pornoromanu? Ar diktatÅ«ros mirÄ—? Ar įmanoma istorijos pabaiga? KodÄ—l grÅ«dinÄ—s kultÅ«ros, iÅ¡radimai ir gyvÅ«nai lengviau plinta Eurazijos Rytų–Vakarų nei Å iaurÄ—s–Pietų Amerikos aÅ¡imi? Ar Cezaris pasirinko MarkÄ… Antonijų savo įpÄ—diniu? Ar XXI amžius priklauso Kinijai? Diskusijos susipynÄ™ tarp disciplinų – istorijos, politikos mokslų, sociologijos, stengiuosi pabrėžti kiekvieno reiÅ¡kinio tarpdiscipliniÅ¡kumÄ… ir koks daugiabriaunis kiekvienas dalykas gali bÅ«ti. YpaÄ svarbu studentams nutiesti tiltÄ… tarp praeities įvykių ir dabarties, tarp teorijos ir praktikos. Ir visi klausimai bÅ«tent prie to po žingsnelį ir veda.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Nuo to momento, kai laikai save suaugusiu, autoritetas, be neiÅ¡vengiamų – tavo vadovo ir valdžios, yra tas, kurio klausyti tu sÄ…moningai pasirenki. Toliau jau asmeninis reikalas, pagal kokius kriterijus mes renkamÄ—s autoritetus – ar pagal pasaulėžiÅ«rÄ…, ar pagal vertybes, pasiekimus, iÅ¡vaizdÄ…, finansus ir pan. Svarbiausi elementai yra pasirinkimas ir noras klausyti / mokytis iÅ¡ to asmens. PastebÄ—jau, kad su amžiumi, branda keiÄiasi ir pasirinkimai. Mano gÄ—rio ir taikos paieÅ¡kų paauglystÄ—s, prabÄ—gusios Kauno mikrorajone, laikotarpiu autoritetas buvo Dalai Lama ir aÅ¡ irgi tikÄ—jau, kad žmonÄ—s buvo sukurti tam, kad juos mylÄ—tų. Studijų Istorijos fakultete metu mane užvaldÄ— antikos ir viduramžių politinÄ—s minties plÄ—totojai, kurių autoritetingumas keitÄ—si su kiekviena nauja paskaita, kol galiausiai supratau, kad nors Tomas Akvinietis ir atliepia mano vertybes, bet autoritetas geriau bÅ«tų gyvas, kurio gali paklausti ir pasitarti. Å iandien mano autoritetai yra arti manÄ™s, tai savo srities profesionalai, kurie noriai dalinasi patirtimi ir iÅ¡tiesia rankÄ… jaunajai kartai. Likimas man buvo nepaprastai dosnus autoritetų akademiniame pasaulyje, kurie mane veda už rankos mano profesiniame kelyje ir yra visada netoliese. PastebÄ—jau, kad ir autoriteto reikÅ¡mÄ— Å¡iandien yra pasikeitusi jaunimo gyvenime. Kaip itin taikliai pastebÄ—jo mano viena studentÄ—, dabar pirmyn varo ne noras bÅ«ti į kažkÄ… panaÅ¡iam, bet įveikti save, iÅ¡plÄ—sti savo galimybių ribas.
SKAITYTI PLAÄŒIAU
Dr. Inga Zakšauskienė
IstorikÄ—, radijo žinuÄių tyrÄ—ja
Dr. Justyna Levon: klausimo iškėlimas – pirmas žingsnis atsakymo link
„Studijos universitete suteikia unikaliÄ… galimybÄ™ nuolat bendrauti su aukÅ¡Äiausių kompetencijų specialistais, gauti patarimų iÅ¡ autoritetų, visuomet pasiruoÅ¡usių padÄ—ti. Tereikia nebijoti klausti“, – sako Vilniaus universiteto TeisÄ—s fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros dÄ—stytoja dr. Justyna Levon. Pasak jos, nuoÅ¡irdus ryÅ¡ys tarp studento ir dÄ—stytojo leidžia abiem komfortabiliai jaustis ir tobulÄ—ti. Studentams dÄ—stytoja skaito su baudžiamÄ…ja teise susijusias paskaitas ir veda seminarus, kurių metu diskutuoja apie jos taikymo problemas, baudžiamÄ…jÄ… politikÄ…, bausmių vykdymÄ….
Kas jums yra autoritetas?
NegalÄ—Äiau pasakyti, kad man autoritetas įsikÅ«nijÄ™s į vienÄ… asmenį. SakyÄiau, kad tiek darbinÄ—je aplinkoje, tiek Å¡eimoje mane supa daug įdomių žmonių, kuriuos galÄ—Äiau įvardinti kaip man itin svarbius, kurie dÄ—l tam tikrų savo savybių inspiruoja, kelia pasitikÄ—jimÄ… bei pagarbÄ…, kurių nuomonÄ— man svarbi. IÅ¡ jų stengiuosi susirinkti svarbiausias gyvenimo pamokas skirtingose situacijose.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Pirmiausia norÄ—Äiau pabrėžti, kad studijos – tai darbas. Darbas dÄ—stytojams ir darbas studentams. O dirbti visuomet smagiau, kai santykis tarp studentų ir dÄ—stytojų yra jaukus, o atmosfera – saugi. Tam ir reikalinga sukurti tvarų ryšį, kuris leidžia užsiÄ—mimų metu jaustis užtikrintai, nebijoti iÅ¡sakyti savo mintis. Ä® tÄ… jaukios atmosferos tarp studentų ir dÄ—stytojų kÅ«rimo formulÄ™, sakyÄiau, pirmiausia įeina pagarba vienas kitam. Taip pat manau, kad kuriant ryšį svarbus ir nustatytų darbinių taisyklių paisymas, teisių ir pareigų apibrėžimas. Nesant apibrėžtumo kÄ… nors daryti yra sunkiau. Vis dÄ—lto taisyklÄ—s yra nustatomos tam, kad padÄ—tų mums funkcionuoti. Jos neturÄ—tų užgožti galimybÄ—s iÅ¡klausyti kitÄ… asmenį, ypaÄ tais atvejais, kai kas nors vyksta ne pagal planÄ…. Tad sakyÄiau, kad prie jaukesnÄ—s studijų atmosferos taip pat prisideda paprasÄiausias kiekvieno iÅ¡ mÅ«sų atvirumas, noras suprasti kitÄ… žmogų, ypaÄ tada, kai iÅ¡kyla nenumatytų probleminių situacijų.
KÄ… Å¡is santykis suteikia dÄ—stytojui?
Dėstytojas yra lygiai toks pats žmogus, kaip ir studentas. Jam taip pat daug smagiau dirbti, kai jį supanti aplinka yra laiminga, studentai suinteresuoti mokytis, bendrauti. Įsivaizduokime paprastą situaciją, kai studentui, kuris atvyksta į seminarą nepasiruošęs, dėstytojas užduoda klausimą... Jausmas studentui, kai nežino, ką atsakyti, matyt, ne iš maloniųjų. Lygiai taip pat, patikėkite, ir dėstytojui nejauku uždavus klausimą nuotolinio pokalbio metu girdėti tik savo klausimo aidą ir matyti išjungtas kameras nesulaukiant atsakymo. Tiesa, visai kitokia būna seminarų atmosfera, kai studentai aktyviai įsitraukia į diskusijas, mažiau virtualios tylos, daugiau šurmuliuko.
KodÄ—l svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Norint kur nors nueiti, reikia žengt žingsnį. Tad klausimo iškėlimas yra pirmas žingsnis atsakymo link. Žmonės dažnai bijo tą žingsnį žengti, kvailai pasirodyti ar būti neteisingai suprasti. Tai ir neklausia. Bet tas neužduotas klausimas dažnai toliau kirba kažkur viduje ir neduoda ramybės. Nepaklausęs ne tik nesužinai atsakymo, bet ir papildomai graužiesi, kad nepabandei. Kam taip kankintis? Be to, nors kartais mus gąsdina neigiamo atsakymo galimybė, tai ir užgrūdina. Antrą kartą išgirsti neigiamą atsakymą lengviau nei pirmą. Galiausiai, uždavus klausimą, dažnai pasirodo, kad atsakymo nežino ir kiti. Tai sukelia tam tikrą bendrumo jausmą, supratimą, kad mes visi žmonės, mūsų tikslas – tobulėti, o nežinoti nėra gėda.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Visuomet diskutuojame klausimais, numatytais baudžiamosios teisÄ—s dalyko studijų apraÅ¡e. Vis dÄ—lto baudžiamosios teisÄ—s dalyko klausimai, sakyÄiau, yra iÅ¡skirtiniai ir diskusijos pasisuka įdomiomis, nenumatytomis iÅ¡ anksto kryptimis. Tenka apsvarstyti net tarpdalykinius, filosofinius, psichologinius, socialinius baudžiamosios teisÄ—s aspektus. Pavyzdžiui: kodÄ—l visuomenÄ—je daromi nusikaltimai? Ko siekiama taikant bausmes? Ar laisvÄ—s atÄ—mimas už nužudymÄ… – visuomet geriausia bausmÄ—?
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas?
Asmuo, į kurį norisi lygiuotis, būti kažkuo panašiam. Autoritetai neatsiejami nuo ugdymo proceso – kai dėstytoją ar mokytoją laikome profesiniu autoritetu, pasitikime juo ir jo žiniomis. Todėl autoritetai itin svarbūs universitete, kad geriausi savo srities ekspertai įkvėptų ir motyvuotų studentus.
SKAITYTI PLAÄŒIAU
Dr. Justyna Levon
Baudžiamosios justicijos tyrÄ—ja, porcelianinių kabinamųjų lÄ—kÅ¡Äių kolekcininkÄ— mÄ—gÄ—ja
Profesorė Renata Bilbokaitė: klausimas – studijų raktas
Vilniaus universiteto Å iaulių akademijos direktorÄ—s prof. Renatos BilbokaitÄ—s įsitikinimu, kvailų klausimų nebÅ«na. Edukologijos krypties mokslininkÄ—s manymu, klausimas pats savaime reiÅ¡kia, kad žmogus domisi, o jei kažkas domina, vadinasi, matoma prasmÄ—. „Net jei prasmÄ— regima per asmeniÅ¡ko naudingumo prizmÄ™, vis tiek tai geriau nei abejingas dalyvavimas ar užduoÄių vykdymas be vidinio impulso. Juk dažnai mes iÅ¡vis neklausiame ne todÄ—l, kad mums viskas aiÅ¡ku, o todÄ—l, kad neįdomu. Pats klausimo kÄ—limas reikalauja pastangų, vadinasi, studento mintys ir mÄ…stymas plÄ—tojasi apie tai, ko klausiama – vyksta kažkoks svarstymas“, – pažymi ne vienÄ… metodinÄ™ priemonÄ™ pedagogams ir vaikams parengusi, o laisvalaikiu menu besidominti prof. R. BilbokaitÄ—.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Pirmiausia, tai yra paties dėstytojo požiūris – kas tau yra studentas? Man studentai visada yra kolegos, aš taip ir kreipiuosi į juos. O taip yra todėl, kad jie yra mano dėstymo proceso bendraautoriai ir rekonstruotojai tiesiogine prasme: vykstant paskaitoms, atlikdami užduotis mes tikrai svarstome garsiai, kuris metodas ar veikla būtų veiksmingesni, nes studijų rezultatus vis tiek reikia pasiekti, tik klausimas – kaip tą padaryti geriau, kad būtų gilu, įdomu ir naudinga? Nesvarbu, kad aš vienaip įsivaizdavau dalyko eigą semestro metu, studentai savo poreikiais, patirtimi, įžvalgomis, refleksija tarsi įpareigoja mane ieškoti naujų sprendinių – taip mano studijų curriculum evoliucionuoja. Kiekvienai grupei dėstau skirtingai, nors dalyko tikslai tie patys, nes vyksta normali bendrakūra. Man tikrai labai svarbu, kad net pats sudėtingiausias ar nuobodžiausias kažkurių studijų temų turinys būtų įdomus kiekvienam, todėl mano paskaitose nebūna tokių metodų kaip testai ar žinių tikrinimai pagal išankstinius paruoštukus.
Antra – atvirumas (laisvÄ— kalbÄ—ti / laisvÄ— rinktis) ir draugiÅ¡kumas. Studentams patinka atviras santykis, laisvÄ— rinktis, o kai suteiki laisvÄ™, jie visada rinksis pagal savo poreikius ir nuojautas bei patirtis – taip į sudÄ—tingas okeano studijas įlieju upelį žmogaus Å¡irdies kalbos. Labai branginu studentus, man visi jie atrodo tobuli patys savaime, nepriklausomai nuo bÅ«simų studijų pasiekimų – dažnai tai jiems akcentuoju. Studentai žino mano iÅ¡ankstinÄ™ prielaidÄ…, kuriÄ… visada įvardiju – visi yra verti geriausio balo, įverÄio ir rezultatų, taÄiau mes visuomet susitariame, kÄ…, kaip ir kiek giliai studijuosime pagal sutartÄ… planÄ…, kaip galime jį kartu keisti ir kaip įsivertinsime pagal kriterijus. Jei kažkas netinka, studentai man visada pasako, nes jei atvirai – tai atvirai iki galo, nÄ—ra jokio reikalo laukti semestro pabaigos – studijos turi bÅ«ti ir įdomu, ir naudinga, ir reikalinga – turime kartu ieÅ¡koti, kaip tai padaryti. Taigi, kuo atviriau bendrauji, tuo lengviau pasieki susitarimÄ…, kaip kiekvienam turÄ—tų bÅ«ti maksimaliai naudinga paskaitose. ¶ÙÄ—²õ³Ù²â³Ù´ÇÂá²¹¾± žino, ko reikia, kad parengtų profesionalÄ…, bet kontaktuodami su studentais galime rinktis aplinkybes, priemones, bÅ«dus, todÄ—l tik atvirai, Å¡iltai ir net jautriai kalbantis galima padÄ—ti jiems stiprinti savo vidinÄ™ drÄ…sÄ… demokratiÅ¡kai reikÅ¡ti nuomonÄ™, kuri ir yra intelektualios Å¡viesuomenÄ—s pamatas.
TreÄia – abipusis mokymasis. DÄ—l studentų diskusijų aÅ¡ galiu matyti ir girdÄ—ti tai, ko be jų niekada nepatirÄiau, juk jų daug ir jie tokie skirtingi ir unikalÅ«s – su savo gyvenimo istorijomis, svajonÄ—mis... AÅ¡ tikrai į auditorijÄ… ateinu dalytis patirtimi ir iÅ¡ studentų taip pat kažko iÅ¡mokti. Visada pabrėžiu, kad Å¡iandien mano to dalyko patirtis didesnÄ—, o ryt poryt gal studentų patirtis bus didesnÄ— nei mano, taigi mokomÄ—s visi kartu ir vieni iÅ¡ kitų, nesustojame – mokomÄ—s, kiek tik pajÄ—giame! Kadangi naudojame daug euristinių, kritinÄ—s analizÄ—s, refleksijos ir modeliavimo metodų, ten vienodų atsakymų nebÅ«na, todÄ—l juos dialoge kuriame kartu – remdamiesi faktais ir argumentais, vadinasi, aÅ¡ taip pat daug sužinau, tarsi atrandu vis kažkÄ… naujo. Taigi akivaizdu, kad studentai visuomet yra ir mano mokytojai – jie tai pastebi, jiems tai patinka: mes tiesiog esame dvi pusÄ—s, kuri viena su kita stengiasi rasti metakalbÄ… ir kartu patobulÄ—ti įdÄ—damos sutartÄ… laikÄ…, pastangas, erdvÄ™ ir siekius.
KÄ… Å¡is santykis suteikia dÄ—stytojui?
KolegiÅ¡kas, draugiÅ¡kas, Å¡iltas, laisve pagal galimybes rinktis ir bendrakÅ«ra grįstas dÄ—stytojo ir studento santykis suteikia paÄiam dÄ—stytojui galimybÄ™ tobulÄ—ti. Pirma – neužmiegi ant laurų, nedemonstruoji pranaÅ¡umo, iÅ¡ anksto pripažįsti, kad yra daug tiesų, todÄ—l nusiteiki konsensuso paieÅ¡koms, nes tikslas yra bendras – laipsniÅ¡kai artÄ—ti prie mokslo tiesos. Studentų poreikiai kinta labai greitai ir niekad nežinai, kaip pasibaigs dÄ—stymo procesas, todÄ—l turi bÅ«ti budrus, ieÅ¡koti, ruoÅ¡tis paskaitoms kiekvienÄ… kartÄ…, priimti patirtį, adaptuoti, perkonstruoti – tu nuolat kuri procesÄ… – Äia kaip performansas, visada žinai, kad galÄ—jai geriau, nes tobulumui nÄ—ra ribų. Antra – kas gali bÅ«ti geriau už draugystÄ™? O mokytojai pasakytų – už vaikų meilÄ™? Kas gali bÅ«ti geriau už studentų – mokinių pažangÄ…? Taip ir Äia – bet kurias dÄ—stytojo pastangas atperka studentų įgyti tavo dalyko gebÄ—jimai, patobulintos kompetencijos. Man visada buvo svarbu – mažiau yra daugiau. TodÄ—l bÅ«tent tas santykis su studentais gal ir neskatina mintinai mokytis ir net naktį pažadintiems pakartoti, bet neabejotinai kuria gilų ryšį, gebÄ—jimÄ… naudingiau patobulinti procesÄ… ir stebÄ—ti savo pažangÄ… tiek dÄ—stytojui, tiek studentui dialogo aplinkoje.
KodÄ—l svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Mano požiÅ«ris toks – studentai su manimi iÅ¡moks mažiau, bet giliau, nes gylis lemia postÅ«mį aibei klausimų ir permÄ…stymų – kritinei refleksijai, o juk dÄ—l jos ir vyksta pokyÄiai iÅ¡ esmÄ—s. NebÅ«na kvailų klausimų, nes klausimas pats savaime reiÅ¡kia, kad žmogus domisi, o jei kažkas domina, vadinasi, matoma prasmÄ—. Net jei prasmÄ— regima per asmeniÅ¡ko naudingumo prizmÄ™, vis tiek tai geriau nei abejingas dalyvavimas ar užduoÄių vykdymas be vidinio impulso. Juk dažnai mes iÅ¡vis neklausiame ne todÄ—l, kad mums viskas aiÅ¡ku, o todÄ—l, kad net neįdomu. Pats klausimo kÄ—limas reikalauja pastangų, vadinasi, studento mintys ir mÄ…stymas plÄ—tojasi apie tai, ko klausiama – vyksta kažkoks svarstymas. Jei kliautumÄ—mÄ—s Sokratu, tai klausimas apskritai bÅ«tų studijų raktas – kartais ir aÅ¡ mÄ—gstu sokratiÅ¡kai – į klausimÄ… klausimu ir taip tÄ™siame tol, kol prieiname bendrÄ… sprendimÄ…. AÅ¡ dar manyÄiau taip – nÄ—ra bÅ«tina visada klausti garsiai, nes klausimus verta užduoti ir sau paÄiam, nes su savimi gyvensi ir pats mokaisi sau. Tiek paskaitose, tiek praneÅ¡imuose vieÅ¡ai keliu klausimus ir sau paÄiai, parodau, kur abejoju, kur, ko, kaip ieÅ¡kau. Kai skaitau grynai teorines paskaitas, patariu studentams mintyse kelti klausimus, juos kur nors pasižymÄ—ti, net padarau intarpus ir tokias vokalines dramatiÅ¡kas pauzes, kurių metu praÅ¡au pasvarstyti pagal savo patirtį ir turimÄ… pozicijÄ…. Po kažkurio laiko mes prie tų pauzių grįžtame, pasitariame, o kartais tai ir lieka studento vidinis monologas su savimi pagal mano paskaitose vykstanÄiÄ… vidinÄ™ pažinimo kelionÄ™. Studentas yra laisvas apsisprÄ™sti, kaip atsakys pats sau, ypaÄ kai kalbame apie socialinius dalykus, kur vis tiek dominuoja stiprus žmogiÅ¡kasis faktorius. Klausti – vadinasi, ieÅ¡koti, o mes žinome – kas ieÅ¡ko, tas randa, kas beldžiasi – tam atidaroma.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Visi mano dalykai yra sunkÅ«s teoriÅ¡kai ir iÅ¡ prigimties diskusiniai, nes nÄ—ra vienos tiesos, vieno instrumento – kalbame apie žmones. Tiek edukologija, tiek Å¡vietimo vadyba ir administravimas, tiek didaktikos yra itin jautrios aplinkai, resursams, o tai reiÅ¡kia, kad pagrindinis procesų vadovas visuomet bus žmogus, proceso atlikÄ—jai irgi bus žmonÄ—s. Kuo mes, kaip visuomenÄ—, labiau apsiÅ¡vietÄ™ ir atviresni, kritiÅ¡kesni ir norintys tobulÄ—ti, tuo didesnių pasiekimų galima tikÄ—tis. Dažnai taikau metodÄ… „3 kodÄ—l“, padedantį segmentuoti tariamÄ… iÅ¡Å¡Å«kį iki giluminių poteksÄių, paprastai nematomų ar nenorimų matyti veiksnių ir leidžiantį sugrįžti prie optimalaus bÅ«do, kaip sprÄ™sti konkretų klausimÄ…, Å¡alinant priežastis vienÄ… po kitos, prieÅ¡ tai nustatant svarbiausiÄ…. Studentams pateikiu pavyzdį – jei skauda galvÄ… tik trumpam ar itin retai, gal ir galima iÅ¡gerti nuskausminamųjų. Bet jie neÅ¡alina problemos, jie tik numalÅ¡ina skausmÄ…. Ko mes siekiame Å¡vietime? Ar skubiai Å¡alinti tai, kas mums skaudu, ko nenorime matyti, imituoti, kad pagerÄ—jo popieriuose, ar ieÅ¡kosime priežasÄių – „ligos“ bei jos kilmÄ—s ir galvosime, kaip jÄ… eliminuoti ar kaip susigyventi? Nes kartais juk gyvenime turi ir ligÄ… priimti kaip duotybÄ™. Ir Äia taip pat mÅ«sų apsisprendimas, nes gyvenimas nesibaigia net ir sunkiausiomis akimirkomis. Taigi reikia mokytis gyventi su visais ir viskuo, laipsniÅ¡kai siekiant tobulÄ—jimo, pagerÄ—jimo, praregÄ—jimo ir t. t. Mano dalykuose tikrai labai daug klausimų, nes Å¡vietimas yra susitarimo reikalas, tai klausimas – kÄ… ir kaip mes susitarsime. Dažnai taikau konkretaus konteksto ar atvejo turinio modeliavimo ir mokslinio diskurso pasirinkta poteme konceptualiÄ…jÄ… modeliavimo analizÄ™ – tie metodai apskritai yra vien klausimai ir pradžioje bÅ«na lengvas Å¡okas, bet pabaigoje, kai įvaldomas metodas, absoliuti euforija!
Nėra nei nuo ko nusirašyti, nei kur pasižiūrėti – visi atvejai originalūs, todėl reikia daug klausti, svarstyti – būnant vienam, kartu su manimi, grupėje – sutelkti visą patirtį (ne tik mano paskaitų, bet ir kitų dėstytojų, ir to, kas išmokta ar įgyta per būtį), valdyti kontekstą ir tik tuomet po ilgų paieškų prieiti labiausiai norimą atsakymą, jį pagrįsti ir pristatyti visiems suprantamai.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Man autoritetas yra išmintingas ir užtektinai drąsos sukaupęs žmogus, kuris dalijasi tuo, ką turi geriausio.
Tai žmogus, kuris besidalydamas bÅ«tinai kitiems sukuria kažkÄ… naudingo, gero, svarbaus. Kartais tai nebÅ«tinai pamatoma, pamatuojama, bÅ«na, kad dideli dalykai padaromi visiÅ¡koje tyloje – bet iÅ¡mintis ir yra tuo ypatinga, kad kai jÄ… turi, nereikia aplinkos pripažinimo ar pritarimo kÅ«rimui ir dalijimuisi, tai vyksta savaime. Kalbant profesiÅ¡kai, didžioji dauguma atsidavusių savo darbui mokytojų ir mokslininkų man buvo, yra ir bus autoritetai – gal ne visada iÅ¡drįstu tai pasakyti jiems į akis, bet tai tiesa. Ir dar – man autoritetas tikrai siejasi su socialiniu teisingumu ir to tikrojo tvarumo ieÅ¡kojimu kasdienybÄ—je – kai ne asmeninÄ—s finansinÄ—s, infrastruktÅ«rinÄ—s ar karjeros gerovÄ—s siekiniai dominuoja, bet kritiÅ¡kai svarbios tiesos iÅ¡sakymas ir aktyvus veikimas keiÄiant save ir aplinkÄ…, kad ir kitiems bÅ«tų gerai.
SKAITYTI PLAÄŒIAU
Prof. dr. Renata BilbokaitÄ—
Å vietimo ekspertÄ—, meno gerbÄ—ja
Dr. Darius Dilijonas: dėstytojo užduotis – sukurti aplinką, kurioje studentai nebijotų klysti ir klausti
„Mokslo ir pažinimo kelias – tai nuolat vykstantys eksperimentai ir bandymai atsakyti į įvairius klausimus“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto lektorius, FinTech ekspertas, partnerystės profesorius dr. Darius Dilijonas. Pasak profesoriaus, šie eksperimentai vyksta sklandžiau, kai sukuriamas glaudus santykis tarp dėstytojo ir studentų, skatinamos diskusijos ir autonomija, o dėstytojas geba komunikuoti ir neformaliai, demonstruoti lyderystę, meistriškumą ir tikslingumą.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
DÄ—stytojas jokiu bÅ«du negali apsiriboti tik formaliu bendravimu, nes be kai kurių neformalių dalykų, pavyzdžiui, žmogiÅ¡ko ryÅ¡io ir supratimo, studijų procesas tiesiog bÅ«tų nekokybiÅ¡kas. DÄ—stytojas turi gebÄ—ti paklausti studentų, kaip jie jauÄiasi, ar suprato, kas jiems pasakojama, ar suteikta informacija yra reikÅ¡minga, taip pat svarbu suprasti studentams kylanÄias problemas ir kalbÄ—ti jiems suprantama kalba.
Mano nuomone, mokymas nelabai kuo skiriasi nuo vadovavimo, dėstytojas studentams turi būti lyderis, nukreipiantis tinkama linkme, ugdantis jų stipriąsias savybes ir skatinantis tobulėti. Derėtų sukurti aplinką, kurioje natūraliai kyla noras klausti, diskutuoti, atrasti, todėl svarbiausi principai, padėsiantys sukurti glaudų ryšį tarp studento ir dėstytojo, yra šie:
- tarpusavio supratimas – dėstytojas turi mokėti išklausyti ir prisitaikyti, kad sudėtingas mokslo formuluotes pateiktų paprasta ir studentui suprantama kalba;
- neformali komunikacija ir lyderystė – dėstytojas turi būti neformalus lyderis, įtraukiantis studentus į bendrą sprendimų priėmimą, rodantis teisingą kryptį ir gebantis rasti sprendimus;
- noras eksperimentuoti (drąsa klysti) – dėstytojo užduotis yra sukurti tokią aplinką, kurioje studentai nebijotų klysti, užduoti kvailus klausimus, atlikti užduotis, žinodami, kad visuomet galima pasitaisyti;
- autonomija – studentas turi būti savarankiškas ir gebėti prisiimti atsakomybę, kai reikia spręsti jam paskirtas užduotis;
- meistriÅ¡kumas – visi studentai yra skirtingi, todÄ—l ypaÄ svarbu pastebÄ—ti ir tobulinti kiekvieno iÅ¡ jų individualias savybes;
- tikslingumas – kiekvienas iš studentų turi aiškiai suprasti, kodėl taip svarbu įgyti atitinkamų žinių, kaip jos padės spręsti visuomenės problemas ir leis funkcionuoti verslo organizacijoms.
Paskaitos yra dÄ—stytojo ir studentų dialogas, o ne dÄ—stytojo monologas. Žinoma, gerai paskaitai bÅ«tini ir tokie ingredientai kaip entuziastingas dÄ—stytojo nusiteikimas ir motyvacija įtraukti studentus į diskusijÄ…, gebÄ—jimas iÅ¡gryninti ir paaiÅ¡kinti dÄ—stomo dalyko prasmÄ™. Kai studentai supranta prasmÄ™ ir jauÄia, kad jais pasitikima, užduotys yra perduodamos, o ne priskiriamos, nesistengiant smulkmeniÅ¡kai kontroliuoti, o siekiant tobulinti jų geriausias savybes, tada ir atsiranda motyvacija, disciplina, atsidavimas ir siekis užduotis atlikti kuo geriau.
KÄ… Å¡is santykis suteikia dÄ—stytojui?
Suteikia motyvacijÄ… nuolatos tobulÄ—ti ir savirealizacijÄ… įprasminant savo patirtį, dalijantis žiniomis su studentais, leidžia bÅ«ti naujovių prieÅ¡akyje, diskutuoti ir atrasti nestandartinius sprendimus. DÄ—stymas nÄ—ra tik dÄ—stytojo žinių perteikimas studentui, tai ir diskusija, kurios metu galima labai daug ko iÅ¡mokti, pavyzdžiui, lavinti nestandartinį mÄ…stymÄ…, atrasti unikalių sprendimų. AÅ¡ dažnai sakau studentams, kad kuo daugiau pasakoju ir diskutuoju su jais apie tuos paÄius dalykus, tuo daugiau naujų aspektų atrandu – mokymosi procesas yra begalinis ir neiÅ¡semiamas.
KodÄ—l svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Klausti reiÅ¡kia norÄ—ti suprasti ir iÅ¡mokti. Klausimai yra bet kokios mokslo diskusijos pagrindas, be jų nÄ—ra dialogo, bendro sÄ…lyÄio ir supratimo. Klausdami galime iÅ¡reikÅ¡ti susidomÄ—jimÄ…, susirÅ«pinimÄ…, norÄ… pažinti, o tai leidžia sukurti neformaliÄ… bendro darbo aplinkÄ…, kurioje nebijome klysti, bandyti, atrasti ir suprasti. Tik po Å¡imtų ar net tÅ«kstanÄių nesÄ—kmingų bandymų atsakyti į įvairius klausimus pasiekiamas tas teisingas, iÅ¡ kurio ir „gimsta“ tikrieji iÅ¡radimai, verti suÅ¡ukti „Eureka!“.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Ko gero, pagrindiniai ir dažniausi klausimai būna susiję su pateikta informacija ir užduotimis, be jų neįsivaizduoju kokybiško mokymosi proceso: ar turite klausimų apie paskaitos medžiagą? Ar supratote esminius dalykus? Ar aiškūs užduoties reikalavimai? Kaip sekėsi atlikti nurodytas užduotis? Kur jūsų motyvacija ir noras tobulėti?
Kita grupÄ— klausimų susijusi su nagrinÄ—jamų mokslo dÄ—snių ir technologijų prasme, nauda bei gebÄ—jimu taikyti, sprÄ™sti verslo ir visuomenÄ—s problemas. YpaÄ svarbu suprasti, kodÄ—l technologijos yra bÅ«tinos Å¡iuolaikinei visuomenei funkcionuoti ir kokiÄ… naudÄ… jos teikia ar kaip atrodytų pasaulis be jų. Paskaitose keliame klausimus apie dirbtinio intelekto technologijų iÅ¡takas, istorijÄ…, minÄ—tos srities pradininkus. Svarstome, ar visuomenÄ— yra pasiruoÅ¡usi plaÄiai pritaikyti dirbtinio intelekto technologijas ir kokiÄ… naudÄ… galÄ—tume gauti.
Informacinių technologijų dalykuose, kuriuos dÄ—stau ir tiriu, nÄ—ra vieno geriausio sprendimo, todÄ—l per paskaitas labai dažnai diskutuojame, kaip ir kokias technologijas reikia panaudoti konkreÄios situacijos atveju ir kokia bus iÅ¡ to nauda.
Su studentais kalbamės ir apie aktualių IT inovacijų svarbą, pavyzdžiui, apie dirbtinio intelekto, pažangios kibernetinės saugos ir jų ateities taikymo vizijas. Diskusijų metu bandome persikelti į ateitį ir suprasti, kaip vystysis šios technologijos, kaip keisis visuomenės gyvenimas. Studentų klausiu ir apie tai, ar dirbtinis intelektas yra tas pats kaip ir žmogaus intelektas. Ar galime automatizuoti sprendimų priėmimą? Kas yra saugi ir nenulaužiama programinė įranga? Kaip mąsto kibernetinis įsilaužėlis? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos bandome atsakyti paskaitose. IT srities dalykai nuolat kinta, todėl klausimai ir diskusijos su studentais yra neatsiejama mokymosi ir tobulėjimo dalis.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas?
Autoritetas tai plaÄiai pripažįstamas ir gerbiamas asmuo, gebantis savo pavyzdžiu ir žiniomis daryti įtakÄ… kitiems. TradiciÅ¡kai vertinant, autoritetas remiasi valdžia ir jÄ—ga, taip daroma įtaka žmonių elgesiui. Žinoma, bÅ«na įvairių autoriteto sriÄių – meno, mokslo, politikos, verslo, religijos.
Pagal mano asmenines vertybes, autoritetas turi būti paremtas lyderyste, žiniomis, charakterio branda ir prasmingu darbu visuomenei, bet jokiu būdu ne valdžia ar jėga.
Kas jums yra autoritetas?
Man autoritetas – tai žmogus, gebantis išklausyti, suprasti ir patarti situacijose, kai reikia rasti atsakymus į sudėtingus klausimus. Žmogus, kuris savo pavyzdžiu įprasmina savo dalykinės srities vertybes, yra lyderis, pasiruošęs dalytis žiniomis, kad patartų ar padėtų išspręsti visuomenei aktualias problemas.
SKAITYTI PLAÄŒIAU
Prof. Darius Dilijonas
Finansų technologijų ekspertas, aviamodeliavimo entuziastas
Profesorius Gintaras ValinÄius mano, kad dÄ—stytojas ir studentas turi bendrauti kaip lygiaverÄiai proceso dalyviai
Vilniaus universiteto (VU) GyvybÄ—s mokslų centro direktorius prof. dr. Gintaras ValinÄius mano, kad Å¡iltas ryÅ¡ys tarp studento ir dÄ—stytojo gali susiformuoti tik tada, kai bendraujama kaip lygus su lygiu. Toks santykis skatina studentus gilintis į dÄ—stomÄ… dalykÄ…, klausti, apskritai ateiti į paskaitas. Nors pats mokslininkas neskaito paskaitų, bet su studentais bendrauja dažnai: klausia jų nuomonÄ—s studijų kokybÄ—s, proceso, bendruomenÄ—s vystymo ir santykio klausimais.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Man atrodo, svarbiausi yra šilti ir draugiški santykiai tarp dėstytojo ir studentų, grįžtamasis ryšis tarp dėstytojo ir studento, mandagus bendravimas per užsiėmimus, savo laiko po paskaitų skyrimas studentui, jo klausimų atsakymas, problemų sprendimas. Bendravimas tarp dėstytojo ir studento turi būti kolegiškas, lygiavertis.
KÄ… Å¡is santykis suteikia dÄ—stytojui?
Teikdami grįžtamąjį ryšį ir padėdami identifikuoti problemas studentai prisideda prie studijų kokybės gerinimo, paskaitų ir pratybų kokybės gerinimo, dėmesio į problemines temas ar vietas atkreipimo. Geras studentų ir dėstytojų ryšys per paskaitas sukuria puikią bendravimo atmosferą, šiltas ir draugiškas dėstytojo bendravimas skatina studentus gilintis į dalyką, eiti į paskaitas, klausti ir domėtis.
KodÄ—l svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Žinojimo pradžia yra klausimas. Klausimas yra pagrindinis įrankis, kuriuo pažįstamas pasaulis. Labai svarbu mokėti teisingai suformuluoti klausimą. Teisingai suformuluotas klausimas leidžia rasti teisingą atsakymą, o neteisingai suformuluotas klausimas – suklaidina.
Klausti svarbu tam, kad neliktume nežinioje, kad išsiaiškintume, suprastume ir tobulėtume toliau. Klausimo svarba yra išsivadavimas iš nežinios ir spartus ėjimas pažangos link.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Su studentais dažniausiais diskutuojame apie studijose iškilusias problemas, studijų planų tobulinimą, studijų proceso gerinimo, bendruomeniškumo vystymosi, vieningos studentų ir dėstytojo bendruomenės kūrimo klausimais. Studentai yra aktyvūs darbų, administracinių grupių, studijų komitetų bei Tarybos nariai, savo patarimais ar nuomone padedantys padaliniui tobulėti.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Man autoritetas yra inteligentiškas, savo profesinėje srityje daug pasiekęs, kitus išklausantis, įsiklausantis žmogus, kuris dalijasi patirtimi, maloniu bendravimu ir šiluma spinduliuojantis asmuo.
SKAITYTI PLAÄŒIAU
Prof. Gintaras ValinÄius
Biochemikas, akustinÄ—s gitaros mÄ—gÄ—jas
Dr. Jonas Dagys: klausti reiškia atsiverti pasauliui
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dÄ—stytojas, filosofas dr. Jonas Dagys su studentais dažniausiai susitinka logikos paskaitose. TaÄiau logika nÄ—ra vienintelÄ— jo domÄ—jimosi sritis – tarp jų ir epistemologija, kalbos filosofija, sÄ…monÄ—s filosofija, Å¡iuolaikinÄ— analitinÄ— filosofija. Laisvalaikį bÅ«riavimu praturtinanÄio mokslininko teigimu, klausdamas žmogus pripažįsta savo ribotumÄ…, taÄiau tik taip įmanoma atsiverti pasauliui, socialinei bei fizinei aplinkai ir neužsidaryti savyje.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Pirmiausia tam būtina tiesioginio bendravimo galimybė. Šiuo metu išgyvename itin nepalankias aplinkybes. Pandemija ir su ja susiję bendravimo suvaržymai yra itin nepalankūs normalių santykių tarp dėstytojų ir studentų palaikymui. Manau, kad visavertis dėstytojo ir studento bendravimas neįmanomas neturint galimybės matyti vienam kito.
Taip pat labai svarbus abipusis noras tÄ… santykį palaikyti, suprantant, kad tai, kÄ… galime vieni kitiems suteikti, neapsiriboja kažkur jau suraÅ¡ytų dalykų perdavimu ir patikrinimu. Labai svarbus supratimas, kad tai nÄ—ra instrumentinis, vien į apskaiÄiuojamÄ… naudÄ… orientuotas santykis. Vis dažniau iÅ¡girstame, kad santykis tarp dÄ—stytojų ir studentų yra lyginamas su klientų ir paslaugų teikÄ—jų santykiu. Manau, tai didelÄ— klaida.
KÄ… Å¡is santykis suteikia dÄ—stytojui?
SkambÄ—s banaliai, bet santykis su studentais dÄ—stytojui suteikia labai plaÄias nuolatinio asmeninio tobulÄ—jimo galimybes. Idealiu atveju jis leidžia pažvelgti į pasaulį jaunų žmonių akimis ir suteikia galimybÄ™ neapaugti pelÄ—siais bei kerpÄ—mis, kaip raÅ¡Ä— klasikas. Taip pat – nenuskÄ™sti nuobodžioje rutinoje ir patirti bent Å¡iek tiek gyvenimo džiaugsmo.
Kiekvienam dėstytojui, kuris daugeliu atvejų yra ir mokslininkas, tyrėjas, tai suteikia galimybę dalytis ne tik savo sukauptomis žiniomis, bet ir interesais, neišvengiamai permąstant savo tiriamus objektus vis naujais aspektais, geriau pažįstant juos ir save patį.
KodÄ—l svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Klausti visų pirma reiÅ¡kia pripažinti savo ribotumÄ…, savo neiÅ¡baigtumÄ… ir nepakankamumÄ…. Klausti reiÅ¡kia neužsidaryti savyje, atsiverti pasauliui, socialinei ir fizinei aplinkai. Jei klausiama ne dÄ—l pozos, iÅ¡gyvenama tikra įtampa, Å¡iokios tokios vidinÄ—s tuÅ¡tumos pripažinimas ir kartu tikÄ—jimas galimybe tÄ… tuÅ¡tumÄ… įveikti. O tam svarbu sugebÄ—ti jauÄiamÄ… vidinÄ™ stokÄ… artikuliuoti, iÅ¡reikÅ¡ti jÄ… sau ir kitiems suprantamu bÅ«du.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Klausimai, kuriais diskutuojame, dažniausiai susiję su mano dalykiniais interesais ir kompetencija – sąmonės ir kalbos filosofija, logika ir jos istorija. Tai nėra uždara aibė, į ją patenka platus spektras klausimų, pradedant specifiniais ir siaurais, kurie neišvengiamai veda ir prie bendresnių, fundamentalesnių. Tikiuosi, nebūsiu klaidingai suprastas pasakęs, kad visa tai yra vienokios ar kitokios klausimo „ką tai reiškia?“ variacijos.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Å iuo metu vadovauju baigiamajam filosofijos bakalauro darbui, kurio centre yra garsaus lenkų kilmÄ—s logiko ir filosofo J. M. Bochenskio autoriteto sÄ…vokos loginÄ— analizÄ—. Tad pasiremsiu ja ir Äia. Visų pirma, autoritetas yra asmuo. Bet ne Å¡iaip asmuo – atsietas nuo kitų ar jam priskiriama savybÄ—. Autoritetas yra asmens savybÄ—, įgyjama santykyje su kitais asmenimis. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo yra autoritetas kitiems. Dar daugiau, autoriteto struktÅ«ra gali bÅ«ti nusakyta kaip trijų elementų loginis santykis: vieno asmens, kitų asmenų ir konkreÄios žinojimo ar veiklos srities. Norintiems iÅ¡samesnio paaiÅ¡kinimo rekomenduoju perskaityti J. M Bochenskio tekstÄ… „Kas yra autoritetas? Ä®vadas į autoriteto logiką“, kuris yra publikuotas ir lietuvių kalba (vertÄ— V. LeÅ¡keviÄius)..
SKAITYTI PLAÄŒIAU
Doc. Jonas Dagys
Filosofas, buriuotojas mÄ—gÄ—jas
Docentas Mažvydas Jastramskis: „Klausimas leidžia išeiti iš nežinojimo ir atveria akiratį“
„Stojant į universitetą svarbiausia yra noras sužinoti“, – mano Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas doc. dr. Mažvydas Jastramskis. Jo teigimu, studentų užduodami klausimai rodo jų domėjimąsi ir siekį išmokti. Per dėstytojo skaitomas politikos mokslų ar šiuolaikinės partinės sistemos paskaitas studentai dažniausiai diskutuoja apie rinkimus, politinį elgesį ir institucijų veiklą.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Labai svarbu yra nuoširdus dėstytojo noras suteikti studentams žinių ir kartu tikėjimas savo paties dėstomu dalyku – kad jis yra įdomus, svarbus, reikalingas pasaulio pažinimui. Dėstytojui yra svarbu gerbti studentų klausimus, kadangi kiekvienas akademikas pradeda būtent nuo klausimo, o ne atsakymo. Reikalinga tai atsiminti ne tik tyrimuose, bet ir auditorijoje – ir kalbėti, ir diskutuoti (žinoma, remiantis faktais, logika, argumentais). Galiausiai, kaip ir visai visuomenei, svarbu abipusis pasitikėjimas.
KÄ… Å¡is santykis suteikia dÄ—stytojui?
Santykis, paremtas pavykusiu žinių perdavimu ir gyvu atsakomuoju ryÅ¡iu (klausimais, diskusijomis su studentais), suteikia dÄ—stytojui pasitenkinimÄ… sÄ—kmingai atlikta akademine misija. O kartais diskusijose, studentų praneÅ¡imuose dÄ—stytojas ir pats iÅ¡moksta kÄ… nors naujo – pavyzdžiui, apie Kiurasao rinkimų sistemos subtilybes. Galiausiai abipusis pasitikÄ—jimas naudingas ne tik dÄ—stytojui ir studentams. PasitikÄ—jimas kuria pasitikÄ—jimÄ… – norÄ—Äiau, kad universitetas valstybei bÅ«tų ne tik mokslo vieta, bet ir pasitikÄ—jimo (žiniomis ir žmonÄ—mis) dirbtuvÄ—s.
KodÄ—l svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Klausimas leidžia mums iÅ¡eiti iÅ¡ nežinojimo ir atveria mÅ«sų akiratį. Kaip minÄ—jau, kiekvienas mokslinis tyrimas prasideda nuo klausimo – siekio praverti duris, kurių kiti tyrÄ—jai dar neatvÄ—rÄ— (arba varstÄ— labai mažai). Labai svarbu suvokti tai, kad nežinoti yra visai ne gÄ—da. Nauji atradimai nevyksta atsispiriant nuo prielaidos, kad viskÄ… žinome. Klausimas rodo domÄ—jimÄ…si. O domÄ—jimasis – bene pagrindinÄ— prielaida gerai universitetinei patirÄiai.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Tai labai priklauso nuo dalyko. Kalbant apie kiekybinius metodus diskusijos daugiau vyksta dÄ—l keliamų klausimų – kokiÄ… hipotezÄ™ keltume, siekdami susieti dalyvavimÄ… rinkimuose ir žmogaus iÅ¡silavinimÄ…? Kas dar galÄ—tų lemti tai, ar žmogus ateis į rinkimus? Pasakojant apie rinkimus ir partijas galima diskutuoti apie tai, kaip skaitomų tyrimų rezultatai tinka Lietuvai. Pavyzdžiui, Å¡iandien su studentais aptarÄ—me straipsnį apie tai, nuo ko priklauso Å¡veicarų požiÅ«ris į imigracijÄ…. Ir pritaikÄ—me jį Lietuvai. Tame paÄiame seminare keliavome nuo RadviliÅ¡kio iki Indonezijos.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
AutoritetÄ… apibÅ«dinÄiau kaip sąžiningai savo srityje daug pasiekusį ir daug žinantį žmogų, kuris geba tomis žiniomis dalintis, taip prisidÄ—damas prie žmonių dvasinÄ—s arba fizinÄ—s gerovÄ—s. Autoritetas rodo sektinÄ… pavyzdį kitiems, pleÄia žmonių akiratį – ir nebÅ«tinai tik dirbanÄiųjų toje paÄioje srityje. Pavyzdžiui, gerai atitinkamÄ… laikotarpį iÅ¡manantis istorikas gali bÅ«ti autoritetas ir skatinti istorija domÄ—tis plaÄiÄ…jÄ… visuomenÄ™. Man asmeniÅ¡kai autoritetas yra mano disertacijos vadovÄ— prof. AinÄ— RamonaitÄ—, kurios atlikti tyrimai ir įdomiai perteikiama paskaitų medžiaga rodÄ— pavyzdį akademinÄ—je srityje.
SKAITYTI PLAÄŒIAU
Doc. Mažvydas Jastramskis
Politikos mokslininkas, fantastikos mÄ—gÄ—jas
Profesorius Rimvydas Laužikas: gebėjimas klausti veda žmoniją į priekį
„Dauguma didžiųjų mokslo atradimų ir technikos išradimų buvo ir tebėra teisingai suformuluotų klausimų rezultatas“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Laužikas. Profesorius įsitikinęs, kad kvailų klausimų nėra, todėl ieškoti, tyrinėti ir mokytis reikia visur ir visada, o tam paskatinti ir į priekį pastūmėti visuomet pasiruošęs universitetas ir jo bendruomenė.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
DÄ—stytojo ir studento santykis nÄ—ra kažkoks kitoks nei santykis tarp žmonių apskritai. Tad, manau, Äia galioja tos paÄios taisyklÄ—s. Pagarba kitam žmogui, gebÄ—jimas suprasti, lygiateisiÅ¡kumo ir lygiavertiÅ¡kumo principų laikymasis, suvokimas, kad mano laisvÄ— baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus teisÄ—s. NemÄ—gstu skirstyti akademinÄ—s bendruomenÄ—s į dÄ—stytojus ir studentus. Man artimesnÄ— universiteto kaip universitas – tų paÄių tikslų kartu siekianÄių žmonių bendruomenÄ—s – idÄ—ja.
KÄ… Å¡is santykis suteikia dÄ—stytojui?
Man patinka dirbti su studentais, nes tai savotiÅ¡kas tavo paties idÄ—jų, požiÅ«rių, tyrimo rezultatų pasitikrinimas kitoje, dinamiÅ¡kesnÄ—je, kritiÅ¡kesnÄ—je, kitos kartos aplinkoje. Tai yra vienas variklių, stumianÄių į priekį. Juk viena yra atlikti tyrimus ir juos publikuoti mokslininkų auditorijai ir kita – integruoti juos į savo dÄ—stomus kursus. Tai ne vien refleksija, bet ir labai įdomios komunikacinÄ—s patirtys.
KodÄ—l svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
GebÄ—jimÄ… klausti laikau vienu iÅ¡ žmogiÅ¡kumo bruožų, vedanÄių mus (kaip asmenis ir kaip žmonijÄ…) į priekį. Juk klausimas rodo ir smalsumÄ…, ir mokÄ—jimÄ… panaudoti turimas žinias, ir mÄ…stymo gebÄ—jimus. Klausimas skatina veikti, ieÅ¡koti atsakymo. Dauguma didžiųjų mokslo atradimų ir technikos iÅ¡radimų buvo ir tebÄ—ra teisingai suformuluotų klausimų rezultatas. BendražmogiÅ¡ku lygmeniu gebÄ—jimas paklausti siejasi ir su gebÄ—jimu suprasti kitÄ… ar kitokį. Juk neretai labiau mÄ—gstame teigti, o ne klausti, daugiau primesti savo nuomonÄ™ paÅ¡nekovui, o ne jį iÅ¡klausyti. Ir dar – laikausi pozicijos, jog kvailų klausimų nebÅ«na. Jei žmogus kažko klausia, vadinasi, jam Å¡iuo momentu tas dalykas yra reikalingas.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Tai nebus konkretūs klausimai, nes tokių – daug ir įvairių. Skatinu studentus išmokti pajusti tyrėjo poziciją, atsiriboti nuo išankstinių nuostatų, kažkieno primestų stereotipų, autoritetų nuomonių, asmeninio „mėgstu–nemėgstu“ ir pažiūrėti į tikrovę kaip į savotišką fenomenų rinkinį. Juk jei koks nors reiškinys visuomenėje egzistuoja – tegul bjauriausias, baisiausias ar mums labiausiai nepriimtinas, jis vis tiek egzistuoja ir mes galime stengtis jį pažinti, suprasti. Ir tada, pajutus šią tyrėjo poziciją, jau klausti, domėtis, diskutuoti, ieškoti atsakymų.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Man autoritetas yra kažkas tokio, kas koncentruoja galią, įtaką, kuo norima sekti, besąlygiškai pasitikėti, kam reikia paklusti. Kažkas tokio, kas atima žmogaus laisvę, apriboja jo mąstymą. Tad pirmoji autoriteto asociacija man yra su autoritariniu režimu. Gal todėl nemėgstu autoritetų ir nemanau, kad jų reikia. Labiau vertinu abejojimą autoritetu, jo kvestionavimą ir drąsą pasipriešinti autoritetui, jei to reikalauja aplinkybės.
SKAITYTI PLAÄŒIAU
Prof. Rimvydas Laužikas
Komunikacijos mokslų ekspertas, gastronomijos istorijos tyrinėtojas
